Category Archives: Laisvalaikis

Quado brėžinukai

Sumečiau pagal brėžinius vieną quadą, gal kažkam pravers – nes tikrai paprastai išsipjauna ir pasidaro:

Dar reiks varžtelių, gabaliuko 5-6mm faneros (kojytėms įtvirtinti), velcro gabaliuko, laidelių nuo RX (bei maitinimo), 15x15mm dvipusės folijos gabaliuko (jei nesinori lituot 5 laidų į krūvą) ir savo RX. Dar galima užkabint kamerą, kad nebūtų nuobodu ;-)

Realaus aparato foto bus vėliau…

Wireframe Quadrotor drawingRealView Solidworks image - QuadRotor

Brėžiniai:

Update:

nepirkite aukščiau minėtų greičio regų. Kažkokia bloga partija papuolė, dveji susvilo per pirmą vakarą, taip ir nepakėlę quado į orą. Išsilupinėjus – panašu kad jie kažkokie “antrą kartą naudojami” – pritaškyta lydmetalio, ant FET’ų – daugybė grubių mechaninių pažeidimų  ir t.t.. Pirkit ką nors kita (geriausia – ką nors su išoriniu 16M rezonatorium, N-FET ir programming pad’ais, jei domina alternatyvus firmware).

Na ir kelios gatavo quado foto:

Quad - view from above, one ESC fried already

Quad - view from side.

Update 2012.02.04: užsisakiau iš ebay kelis ESC, foto buvo įdėta “Pentium”, gavau “Cloud”. Nu bet tiek to, pas Cloud yra ext osc, viskas puikiai susiflashino ir skrenda. Gal tik variklius su laiku reiks atsinaujint, nes jie kažkokie “natūraliai išsibalansavę” – t.y. turbūt magnetus klijuojant niekas nesistengė vienodai klijų užpilt.

Mystery Cloud 30A flashing simonk custom firmware

Atitinkamai, kelios naujos foto (kojytės iš vandentiekio apšiltinimo šlangos):

Quad on snow, before flight

Quad flying at -17°C (2012.02.04)

Biudžetinis trikopteris

Sugalvojau kad reiktų pasidaryti trikopterį, bet tai ryškiai buvau nepirmas, kuriam kilo tokia mintis. HK buvo išpirkti visi galinio variklio mountai, taip pat ir Plush’ai su DT750. Ką gi, darom viską savaip ;-)

Yaw mechanizmas:

Yaw for tricopter with servo

Padarytas paprastai – iš trisluoksnės (iš tikro – penkiasluoksnės, jei skaičiuot laminatą) faneros, suklijuotos kad būtų storiau. Nuotraukoje matomas įskilimas užpiltas CA, jis laikosi tvirtai. Iš kitos pusės – 7mm ilgio, 3mm diametro anglinis strypelis, kuris laisvai sukasi kitame faneriniame “įdėkle” (tam galima panaudot ir HK600 sraigtasparnio guoliukus su 3mm skyle – mechanizmas būtų dar sklandesnis). Beje, 3mm anglinių strypelių yra santykinai pigiai pirkt modelyje. Jie ten pulltruded, ganėtinai sunkūs (lyginant su “brangiais” variantais), bet savo kainą atidirba.

Mano nuomone, gavosi tikrai ne blogiau nei rcexplorer yaw’as. Jokio laisvumo, o jei dar nebūčiau gailėjęs supjaustyt servo – tai būtų ir aukštis būtų normalus. Beje, servo panaudota šita (reik įsidėt į krepšelį – kaina krinta maždaug dvigubai) – ne skaitmeninė, bet užtat tikrai masyviai padaryta.

Pagrindas irgi padarytas iš tos pačios faneros. Priežastis paprasta – taip ir neradau, kur pardavinėtų stiklotekstolitą ar getinaksą suprantamais kiekiais (ir nefolijuotą). Pirkt folijuotą ir nuėsdint – nesamonė, be to brangu; o visokios lytagros ir heliopoliai parduoda po 3+kg lakštus – nebus kur juos dėt paskui…

Kaip parodė realybė – faneros pilnai užtenka, atsparumo per akis (jau spėjau sulaužyt vieną kanopą, nukritau belenkiek kartų – turbūt reikia iš 100m nulėkt vertikaliai, kad sulaužyt fanerinį korpusą. Bet tokiu atveju manau ir stiklo tekstolitas lūžtų, o jį pakeist dar daugiau terlionės.

Palyginau su turimo 2mm stiklo tekstolito plokštele – svoris panašus. Taip kad – kodėl nepadaryt pigiau? ;-)

Tricopter centerplate

Didžiausias tokio tricopterio privalumas – tai, kad jis labai patogiai susilanksto. Atsukam pora varžtų (foto matosi, kurie turi “rankenėles”), kojytės užsilenkia – viskas, galima keliaut namo.

Folded tricopter

Kojytės 10×20, iš pagaliuko, pirkto “Medžio centre” (tas pats pagaliukas, iš kurio dariaus ir putos pjovimo “stakles”). Kaina… Gal du litai už du metrus? Taigi užtektų porai tricopterių ;-)

Tvirtumo užtenka per akis (tiesa, šiandien nutėškiau tiesiai ant vienos kojos, tai pagaliau viena sulūžo, bet iki to laiko buvo daug griuvimų – susilanksto ir tiek).

Tos baltos pūslės – tai mokymuisi uždėtos sulankstyto LPDE “kojytės”. Teoriškai turėtų sušvelninti nusileidimą ;-)

Unfolded tricopter

Na ką. 3x regai (dar neperflashinau, bet būtinai tai padarysiu) + 3x DT700 – 100lt iš viso (nusipirkau berods propo forumuose, kartais pasitaiko, dar + gavau programavimo kortelę); kontroleris su LCD – dar 90lt, baterija 30lt, serva 32lt, propai 12lt (beje, papuolė labai blogos kokybės), laidų neskaičiuosim, varžteliai, fanera ir pagaliukai dar kokie 10lt. Imtuvas kainuoja daugiau už visa kita kartu sudėjus, na bet šito gėrio kiekvienas RC mėgėjas turi ;-)

Sumoj ne tiek ir daug, turint omeny kad teoriškai šitas aparatas gali nešiotis GoPro. Va tik jį suderint kad skristų kaip aš noriu, o ne kaip jam patinka – čia jau problema…

Flying tricopter

Su laiku atidirbsiu sistemą, žiū gal ir kokį video iš trikopterio įmesiu ;-)

Biudžetinės putos pjovimo “staklės”

Taigi, turiu CNC stakles putai pjaut, bet jos tokios… Švelniai tariant, nelabai vykę. Juo labiau, jos dviašės, su vienu dvirtinimo tašku – taigi, bet kam sudėtingesniam nei sparnas – netinka. O kartais reikia nusipjaut putą lygiai…

Va toks gavosi biudžetinis, nekompiuterizuotas ir neautomatizuotas variantas (bet pjauna tiksliai nurodytu kampu užtat):

  • medžio drožlių plokštė iš senukų – atliekos po litą
  • nichrominė viela – sendaikčių parduotuvėj vietoj buvusios “Sigmos” – 40ct/m
  • kampuočiai – senukuos akcijiniai, po 2.45 atrodo
  • varžteliai, poveržlės ir kiti tvirtinimo elementai – iš senukų, ~6lt, bet tai užtektų dar penkiems tokiems gaminiams
  • fanera, pagaliukas – “medžio centras”, 6.10 bei 1.80 atitinkamai (bet tai medžiagų užtektų belenkiek padaryt, nes ten pusė kvadratinio metro faneros, 2 metrų pagaliukas)
  • akcijiniai “spaustukai” iš senukų – po 1.45 (ar pan. – pirkta seniai)

Atrodo ir viskas, neskaičiuojant maitinimo bloko (tą žmonės įvairiai darosi, aš tai laboratorinį turiu…). Kojytės – iš to paties pagaliuko, apatinis laido tvirtinimas – irgi (+varžtelis, kad būtų patogu gnybtą prijungt). Viela įkaitus įsitempia šiek tiek, jei dar mažai – visad galima pasukt varžtelius ir patempt. Susirašius atstumus ant lentos – galima paprastus išlyginimus ir be kampuočio daryt.

O kas geriausia – pagamint galima per pora valandų :P

Hot wire foam cutting device

Cheap hot wire foam cutting device - top view

Sudėjus du gaidžius, gaunas vienas erelis!

Turėjau tokį lėktuvą, kuris taip ir nepakilo į orą. Tai CG nepataikiau, tai kitos problemos, taip ir liko – sveikas, gražus – bet neskrendantis…

Ko tik jam nedariau – ir svarelius dėjau, ir papildomą nosį klijavau – niekas nepadėjo, skrydžio skrydis baigdavosi už 3 metrų žolėje. Na, šiaip gal ir variklio/propelerio kombinacija nelabai tinkama buvo, bet kad kitokių po ranka neturėjau:

Divinity modified KFm wing

Turėjau ir kitą lėktuvėlį, kuris skrido, gal net ir visai neblogai:

Intermezzo UAV flying

Deja, padarytas jis buvo iš grindų pakloto – pasirodo, jis visiškai neatsparus bet kokiems smūgiams…

Intermezzo UAV

Su laiku tas antrasis “pametė” sparnus, izoliacija nebepadėjo – žodžiu, priešingai nei aš norėčiau – pasidalino į tris dalis.

Kadangi jos gulėjo nenaudojamos – vietoje to, kad išnešti į rūsį jas suklijavau į krūvą:

Canard wing bottom

Tiesa, elektronikos nedėjau į vidų, nes kažkaip nelabai buvo panašu į skrendantį aparatą… Dar turint omenyje, kad dvejus vakarus mėginau vien valdymą (pas mane Futaba 7C) susiprogramuoti taip, kaip man patinka (o ne taip, kaip veikia) – tai nedėjau daug vilčių į tą skraidantį aparatą. Bet, panaudojus visus tris mixus pagaliau pavyko pasiekti norimą rezultatą.

Canard wing top

Sulaukiau nors vienos gražesnės dienos (taip atrodė iš pradžių) ir mėginau skrist.

Pasirodo – skrenda! Kaip nekeista – netgi labai gerai skrenda – puikus valdymas, nėra to “vartymosi ore”, kai sukiojama vien eleronais, įmanoma išlaikyti ore net ir esant dideliam AoA… Žodžiu, anie dveji gavos nekokybiški, užtat šitas labai patiko:Canard wing flying

Vienintelis minusas – užėjo audra, pakilo vėjas, todėl nusileidimas gavosi labai nevykęs – “snapu” į kalvos šlaitą…

Broken canard wing section

…už 5 minučių užėjo audra su ledais, gerai kad spėjom sulysti į auto ir pabėgti iš ten….

Susitaisysiu – dar pamėginsiu ir kamerą užmauti, gal jis dar skris kartelį ;-)

Update 2011.12.23: perdariau snukį. Dabar jis padarytas iš XPS putos su stiklo audiniu, tepta poliuretaniniu laku (vietoje epoksidkės). Gavosi pakankamai sunkus variantas, bet užtat labai tvirtas. WBPU tikrai ne toks tvirtas kaip epoksidkė, bet užtat jis elastingas. Nusivožiau iš gero aukščio stačiai į pievą – nieko tokio, nuvaliau žoles ir galima skrist toliau. Snukį taip pat teko perdaryt – dabar ten kitoks mechanizmas, bet susireguliavus skrenda visai pusėtinai. Wroom! ;-)

Priekinis stabilizatorius valdomas pilnu plotu, kas teigiamai jaučias valdyme (tiesa, pavasarį turbūt ilgai pasiterliot reiks, pakol aš jį susiderinsiu kad būtų tinkamo jautrumo). Konstrukcija paprasta – senas servomechanizmas sukioja anglinį vamzdelį, ant kurio savo ruožtu prikabinti sparniukai. Visa tai įtvirtina faneriniuose “guoliuose”.

Termikai “vizualiai” – oro virpėjimas

Niekad negalvojau, kad palyginus šaltą rudens dieną (auto termometras rodė 11-13°C) galima pamatyti tokius efektus. Ne visai toks vaizdas, kuris matomas virš asfalto karštą vasaros dieną, bet užtat kur kas didesnėje skalėje.

Aukštis – netoli pusės kilometro (400-550m), virš laukų, lėktuvą į viršų “tempia” ir su išjungtu varikliu. Gaila tik, vėjas jau pakankamai stiprus (>30km/h) ir stabilaus, gražaus vaizdo nelabai pavyks gauti.

Video nemažas – 140MB, bet darant mažesnės kokybes nelabai matosi. Žiūrėti fullscreen ir atkreipkit dėmesį, kaip banguoja laukai ;-)

Continue reading

Nevykęs skrydis per laukus

Šiandien mėginau paskraidyti pievoje už Vilniaus, padedamas bendraminčio. Viskas lyg ir buvo padaryta normaliai, pasiruošta skrydžiui:

Aš ir lėktuvėlis

Vaizdą turėjo fiksuoti ir transliuoti netgi dvi kameros – GoPro (1080p HD vėlesniam apdorojimui, nes video išėjimas neveikia) ir kažkokia  kita, su SONY CCD bei mikrokontroleriu.

GoPro + SONY CCD kameros

Išmanaus piloto dėka, kuris sugebėjo įprasti prie reversinio aukščio vairo valdymo, skrydis ilgai netruko. Pagal OSD sprendžiant – tai iš 8+ metrų aukščio įsmeigiau teisingą morką į bulvių lauką: [stream provider=video base=x:/lag.lt/s/b/media/2011/07/ flv=gp1_20110713.mp4 img=gp1_s_20110713.jpg embed=false share=false width=480 height=270 dock=true controlbar=over bandwidth=high autostart=false /]

Rezultatas:

  • ESC neveikia (arba tik nutrūko valdymas)
  • kažkas su OSD ir kamera – aiškinuos
  • visos traukės, sparnai, lėktuvo priekis prašosi kapitalinio remonto – dirbam tuo klausimu =)

Atsigaukim

Seniai nerašiau – visko pasitaiko ;-)
Bet va, yra proga – konstruojam naują įrenginį, dėl to tai tikrai verta parašyti atskirą postą. Viskas prasidėjo labai paprastai – prisireikė namuose vietos, kur būtų laikomi filmai – supratau, kad DVD yra labai neefektyvu. Didelė lentyna, užimanti visą kampą talpina 100 DVD. Turint omenyje, kiek vidutiniškai užpildomi diskai – gaunasi, kad 100 diskų telpa į 4 terabaitus, kas yra tikrai nedaug šiuolaikiniams HDD.
Taigi, planas paprastas:

  • ekonomiška (el. energijos požiūriu)
  • talpi (informacijos požiūriu)
  • mažytė (fiziniais gabaritais)
  • tyli – papildomas triukšmas namie nereikalingas

…dežutė, kuri talpintų daug informacijos, pakeistų esančius DVD ir krūvą kitų “gudrių” dėžučių, esančių namie (wireless, NAT ir t.t.). Rezultate susidėjo tokia schema:

  • Supermicro Atom MB (berods 12W apkrovus)
  • 5x WD Green 2TB diskai (tylūs, talpūs, ekonomiški – ko dar norėt?)
  • Bronze (80+) sertifikuotas PSU su Active PFC
  • 2x Built-In + 2x1GBe tinklo interfeisai iš papildomos Intel tinklo plokštės

Kadangi viską galima vienaip ar kitaip nusipirkti Ebay ar pas mus, tai čia problemų nekilo. Supermicro – pasirodo Elko atstovauja, tai gražiai paprašius atgabeno, diskai – ne retenybė, PSU – paėmiau vienintelį iš pigesnių ir ne popieriniais kilovatais FSP gamybos. Tinklo plokštę teko pirkti iš Ebay – mūsų kainos nelabai protingos – gavosi maždaug dvigubai pigiau nei pas mus.
Dėžės tinkančios ir patinkančios neradau, taigi – gaminausi pats. Pradžiai draftas pasiskaičiavimui, ar viskas tilps, t.p. ir minimaliai šiluminių srautų paskaičiavimas (SolidWorks + FloWorks):
Wireframe image of NAS boxShaded image of NAS box
Su PC paskaičiuot viskas paprasta, realiai darbai gaunas sudėtingesni….
Aliuminio kampuočių rėmas NAS dėžei
Gerai padirbėjus – viskas gaunas. Įvertinant tai, kad rėmo gamyba užtruko mėnesį (dirbama buvo tik po darbo, taigi – valanda-dvi, arba savaitgaliais) – nebuvo paprasta, bet tikrai padaroma. Aišku, dabar daryčiau kitaip, bet tai žinios kaip apdirbti aliuminio kampuočius neateina miegant ;-)
Nieko, dalys atkeliavo, galima pradėt montuot. Nexus ventiliatorius + testinis HDD (sugedęs, naudojamas tik pamatavimui):
Pradėta montuoti - HDD + ventiliatorius
Dėžėje buvo prigalvota keletas gan originalių, kitur nematytų sprendimų – tinklo plokštės tvirtinimas spyruoliuojančia duraliuminio juosta, HDD tvirtinimas konusiniais varžtais… Gal patentuot? =)

Sumontavus galima pažiūrėt kas gaunas….
Montuojami HDD, bendras vaizdas iš šono
o esant laiko – net ir pamėgint įjungt:Pirmas bandymas įjungti
Na tai ką, rezultatas jau yra – paskui sumontavau dar dvejus papildomus diskus (5 iš viso), atsirado šoninės sienelės, LCD viršuje (neveikiantis, nes kontroleris taip ir neatkeliavo iš Ebay). Kas gavosi – parašysiu vėliau ;-)

Na ir kaip nauji atėję?

Sveikint su naujais, kalėdom ir visu kuom – nuobodu. Na, taip jau gaunas, tų sveikinimų “ant kiekvieno kampo” pilna. Nei šis nei tas.

Nesidomiu politika (lygtais), nespoksau į muilo operas, neseku visų ten mokesčių aktualijų – ale net ir nežiūrint – visa tai matosi.
Va, važiavau paskutinę praeitų metų dieną su svetima mašina per miestą. Baigėsi benzas – tai kolonėlėj reikėjo valandą laiko pralaukt. Vien dėl to, kad visi sugalvojo paskutinę dieną užsipilt kiek eina. Ką ten baką – priekyje stovėjo senukas pasatas, iškeltas tiek, kad kėbulas buvo virš ratų – tikras žieminis džipas. Na, vėliau jis iš kolonėlės buvo išstumtas gerokai nusėdęs:
gazuoliaus_uzsipylimas_nestej
(pats panašu kad nebeužsikūrė, tai šeiminykas tyliai ramiai nustūmė toliau, užrakino dureles ir išėjo).

… Va taip ir gyvenam – aplinkiniams sako algas autorinėmis pradės mokėt (sako mokesčiai pakilo), man alaus maGZmoj nepardavė (nes buvo jau po dešimtos), universalus policija irgi stabdo (kad trumpina kupe – faktas, ale pasirodo universalas – ne 100% išeitis), naujųjų metų naktį – daugiau nei 7000 mėginimų prisijungti per SSH – o dar sako kad gyvenimas gerėja ;-)

Na, bent jau tiek gerai kad žiema normali atėjo.

Aplinkkelio testavimas, arba “Važiuojam pažiūrėt eglutės”

Vakar kaip tik sugalvojom nuvykt pasižiūrėt to papuošto miesto centro, tik prieš tai dar nutarėm apžiūrėt, kaipgi atrodo tas kitam miesto gale atidarytas aplinkkelis.
Ką gi, pirmas įspūdis – visai nieko! Pakol asfaltas naujas – važiuot smagu, apšviesta, juostos aiškios (na, kai kur yra šiek tiek nedidelių netikėtumų, nes ir pats aplinkkelis nelygus) – visai gražu! Važiavom vėlokai vakare (~19:30) tai ir automobilių nedaug buvo, taigi neaišku kokia situacija darbo dienomis piko metu. Padarėm ir kelias foto iš įvairių vietų (tiesa, štatyvo nebuvo, be to – pūtė stiprus vėjas, tai aš derinau greičiau į grįžt į auto), čia gal užteks vienos:
Vilniaus aplinkkelis
Kas susirodė keistokai – tai pati kelio struktūra – jis ganėtinai “kalnuotas” (tikėjausi kažko lygaus, kylančio aukštyn, o paskui horizontalaus, bet ne tokio šaliko – žr. kad ir foto). Taip pat – nuvažiavus nuo paties aplinkkelio, grįžt į jį ganėtinai problematiška. Na sakykim aš ieškojau problemų, bet kai kur teko nemažai pasivėžinti norint sugrįžt atgal ant to kelio.

O vat eglutės taip ir nepažiūrėjom – grįžtant atgal patekom į kamštį netoli operos ir baleto teatro (~20:30 !), tai aš tiesiog nuvažiavau kitu aplinkkeliu namų link ;-)

Žalioji banga – mes vėl “nesuprantam kad mums tik geriau”?

Žmonės kalba (ne pirmą dieną) kad Antakalnyje jau veikia ta vadinamoji “žalioji banga”. Tipo, važiuodamas ta kryptimi kuria važiuoja dauguma transporto turėtum vieną kartą pastovėti prie šviesoforo, o toliau jau – be sustojimų.

Ką gi. Teko pasivažinėti visaip – piko metu (nors to ir labai mėginu išvengti, tai gal pasakykim – važiavau priešinga kryptimi nei visos transporto priemonės), vakarais, ankstyvais rytais, savaitgaliais ir naktimis. Ir labai norisi pasakyt – na nei velnio ta banga neveikia.

Važiuojam ryte nuo klinikų link transporto mazgo. Situacija paprasta – didesnė srauto dalis keliauja link miesto, taigi aš važiuoju “prieš” bangą. Tuo tarpu – “rūkom” visi – tiek jie, tiek aš. Na, man dar šiek tiek geriau – kai jau “pramuša” paskutinis iš raudonųjų šviesoforas – tada aš važiuoju ir man daugiau mažiau žalia. Jei nepasitaiko nenumatytų kliūčių ir pavyksta ant spidometro prilaikyt ~55km/h – tai pralekiama savotiška “žaliąja banga”, kuri visai tokia neturėtų būt. Tuo tarpu priešingos krypties eismo juostoms taip gerai nesiseka – kaip ir turėtų užsideginėt šviesoforai, ale dėl įvairiausių kliūčių (o jų būna kasdien) ir automobilių skaičiaus važiuot toje bangoje nepavyksta.

Vieną bonusą matau – kad tokia sistema turėtų (atkreipkit dėmesį – turėtų – nes kas rytą galima pamatyt ne vieną ir ne du “šokinėjančius” kad ir prie tų pačių klinikų/poliklinikos ;-) sumažinti tokių “ai va prašoksiu pro geltoną/raudoną” skaičių – nes jei pro vieną ir prašoksi, tai už 50 metrų stovėsi ir lauksi jau prie raudonos. Bet ar tai didelis bonusas?
Visa kita – reikia labai daug žmonių įpratimo ir palaikymo – t.y. kad pavieniai nemiegotų prie šviesoforų, kad srautas pajudėtų vienu metu, o ne kažkas dar tik grabaliotų pirmą šaibą, kai priekinė mašina jau pajudėjo, taip pat ir pastangų paspaust akseleratorių – net ir labai dideli grabai ir tie sugeba greičiau įsigazuoti nei kad 9/10 šiuolaikinių auto – 3 minutės iki 50km/h – kažkoks nonsensas (bandėm, žinom, mėginom su pakrautu džipu, kuriame stovi 2l nusibaigęs dyzeliokas aplenkinėt mieste mašinas – pavyko) – visi musėt labai kurą taupo.
Iš kitos pusės – ir be žmonių pagalbos absurdiškai sudėliota viskas. Jei spusteli labiau (ne, neina kalba apie cypiančias padangas) tik pamatęs žalią – tai tuojau reiks stabdyt varikliu, iškart po to – stabdžiais, vėl jungt pirmą/antrą – nes sekantis šviesoforas dar bus raudonas…

Ir čia Antakalnis, kur “viskas jau gerai” ir “situacija su transportu yra labai gera, nepalyginamai geresnė nei pernai, tik žmonės to dar nepastebėjo/nesupranta” ((c) kažkuris ten iš policijos vadukų delfyje, straipsnio neradau). Ką jau kalbėti apie kitas vietas (pvz Minties gatvės pabaiga prie Kalvarijų-Žalgirio sankryžos – dieną naktį automobiliai abiem eilėm, nors anksčiau būdavo keli auto tik iš Minties gatvės pusės). Ką ten bekalbėti apie vietas, kurių niekas net negalvoja “tiuninti” – paimkim kaip pavyzdį Žirmūnų-Kareivių g. sankryžą ir pasižiūrėkim kaip į kairę suka ta automobilių eilė, kurie leidžiasi kasdien “nuo kalno”. Kadangi kasdien ten tenka važiuot – galiu pasakyt – na, stovi ir laukia (kartais ir 15+ minučių) tik “nūbai Vilniuje” bei kokie nors pacifistai. Visi kiti – važiuoja tiesiai, apsisuka ties ex. “Saulute” (Maxima atrodo) ir… Logiškas ir protingas sprendimas, ane? =)

Nebekalbėsim apie tai, kad kartais naktį (pvz 3 nakties) pralėkti per Antakalnį užtrunka 20 minučių (prieš “reformą” – 6 min). Tiesiog peršasi paprasta išvada (heh, tyrimų nedariau – sunku būtų teisme ginčytis su tokia nuomone) – kažkam reikėjo pinigų, pablogino visą transporto sistemą iki visiško absurdo, po to ilgai reguliavo, pakol gražino bent jau iki prieš tai buvusio lygio – rezultate žmonės gan patenkinti, nes tikrai yra geriau, nei kad buvo “reformų metu”, kai išvis šviesoforai mirksėjo kas sau, bet blogiau nei prieš jas….

Pavariau kaip senas pirdžius, kuriam viskas blogai. Bet kad pasivažinėjus po Antakalnį kitaip nesigauna. Taip, reikia auklėti žmones (pėsčiuosius – kad yra perėjos, kad reikia palaukti; automobilių vairuotojus – pagarbos gatvėje ir nemiegoti) – bet ar tai reikia daryt tokiomis drastiškomis, “kamštinėmis” priemonėmis?

Arba čia viskas labai paprasta – tiesiog “man jau geriau, tik aš to dar nespėjau suvokti” – vėlgi, kopiraitas tam saitui delfyje %)

Praėjus savaitgaliui

Kai mėginau mesti rūkyt (ir ne tik, priežasčių buvo daug) – pusantrų metų nevartojau jokio alkoholio. Net saldainių su alkoholiu (kažkokie “Finlandijos” taip ir buvo pusiau užvartyti-sužaisti kašaro – bet nesuvartojau). Paskui buvo pažįstamo bernvakaris ir teko paragaut alaus…
Na ir nuo tada nebegeriu lietuviško alaus, bent jau to “popsovo”. Jau toks spirituotas vandenėlis su gazirofke, kad nėr žodžių (negalioja gal “Iki Gurmanų” “Dvaro”). O va skanaus nemūsiško tamsaus – mėgstu gurkštelt… Gal ir nebe taip skanu, kaip būdavo iš pradžių, bet vis tiek gerai ;-)
Atsineši tokį butelį iš balkono, švelniai aprasojusį, čpok…

Gaila šiandien pirmadienis ;-)