Kaip ir žadėjau – dedu foto atnaujinimą. Labai ilgai reikėjo foto prašyti ;-)
Praėjus porai metų – part2
Leave a reply
Pirma naktis naujam darbe!
Na, visko būna, visko pasitaiko. Ir tikrai ne pirmas ir ne dešimtas kartas kai tenka praleisti naktį kuriam nors darbe. Tik tiek, kad šiame – pirmą.
Velniažin, šiaip tai galvoju kad jau man truputį “nusėdo batareikos”. Ne tai kad šiuo vienu konkrečiu atveju, o apskritai – nebesugebu ilgai sėdėt, dirbt, galvot. Naktis, paryčiai – ir viskas, jau apsnūdęs…. Prisiminus kad prieš kelis metus tai būdavo vienas juokas belieka daryt išvadas – arba senstu, arba reikia vėl pradėt rūkyt ;-)
Na, ir ta proga pamėginau dar pafotkinti su telefonu. Reikia pripažinti kad kokybė vistik yra apgailėtina. Taigi tas darbinis prietaisas (n6300) kurį turiu lieka neaiškaus statuso – nei tais telefonas (išsikrauna labai greit, nepatogūs mygtukai, nepatogus valdymas), nei tai fotoaparatas (kokybė nekokia). Tiek to, ilgai nesvarstant – kaip atrodo rytinis stalas:
Ar terorizmas tikrai toks kokį jį piešia?
Šiandien besiterliodamas su DBD::Sybase moduliu AMD64 perlui (jo nėra RPM pavidalu Centos/RHEL 5 sistemoms, taipogi ir iš CPAN nepavyks sudėti – bet pasižaidus su ‘RPM –relocate’ arba symlinkais iš /usr/lib64 į /usr/lib nebekilo problemų) kažkaip prisiminiau žemiau pavaizduotą paveiksliuką.
…Ir po kelių valandų visokio debuginimo, strace’inimo, hexdumpų aiškinimosi supratau, kad jei reiktų dabar rinktis RDBMS, tai vistik bėgčiau pas teroristus ;-)
P.S. paveiksliuką “nukosėjau” kažkur iš interneto. Priminsit jo originalų adresą?
Kaip paprasta švęsti gimtadienį
Kažkada barako laikais gimtadienis būdavo šventė tiek visiems draugams bei pažįstamiems, tiek visam aukštui ir nemažas piniginės palengvinimas jubiliatui. Debesis gėrimų, kalnai maisto (o dar surask tokius kurie pagamins) ir šokiai bei išgertuvės iki pat ryto su garsia muzika per kelis aukštus – ir tai buvo normalu.
Kurlink aš nusiritau, kad per gimtadienį sugebu tik nuriedėt iki miško pasikept dešrelių (ir dveji draugai iš šono, kurie prisijungė daugiau dėl to, kad gimtadienis buvo sekmadienį), be jokių alkoholinių gėrimų, be linksmybių. Reikia paminėti ir 3 SMS kuriuos gavau nuo pažįstamų, bei vieną mamos skambutį. Vakaras baigiasi apsilankymu nekropolyje – prisireikė distancinio valdymo pulto, bei skardine alaus.
Na nebenoriu aš tų linksmybių, nebesugebėčiau turbūt ir striksėt iki paryčių, bet kai pagalvoju kad taip gali viskas susidėt… Nu jau ne ;-)
Viskas. Kitais metais gaunasi kaip tik jubiliejus – va tada ir dėsim garo! =)
Outgliukas – ką galvoja žmonės kurie jį mėgsta?
Remiantis vidaus informacinių sistemų naudojimosi politika darbe man tenka naudot Microsoft Outlook. Ne, net ne OE, kurį daugelis žino, o tą didžiulį griozdą. Na, nesiginčysim – savų “fyčiarų” jis turi, ko kiti esantys po ranka nepakeis (Visi tie public katalogai, kalendoriai (beje, kalendorius galima persimest kitur – VCAL -> iCal, na, o jau iCal tai daug kas “valgo”) ir pan. crapas), bet interneto platybėse galima sutikti žmonių, kurie naudojasi juo vien tik e-mailui ir yra patenkinti.
Jei toks kada nors apsilankytų, tai norėčiau jo paklausti – ką žmonės randa Outlook’e kaipo pašto kliente? Arba, gal man papasakoti su kokiomis problemomis susiduriu?
Išjungiame HTML’inius laiškus (nagi, nėra reikalo tam). Mėginam rašyti laišką. Nuorodos laužomos bet kaip, kaip papuolė, ilgesnės nuorodos “laužomos” dvejus kartus – vieną kartą wrapinama mano vizualiai matomame lange, kitą kartą – “rewrapinant” ties 72 simbolių riba. Sakykim, antrą problemą galima išspręsti paprastučio macroso pagalba – užtenka lango matmenis pakeisti prieš rašant laišką.
Mėginam atrašyti kam nors. Quote simboliai (“> “) išsilaksto bet kaip. Negana to, jis vėl paskaičiuoja tą rewrapinimo limitą, ir kai kur gaunam dvigubą quotinimą vietoj viengubo, o kai kas lieka nequotinta. Sprendžiant iš internetinių mailing listų bei kai kurių forumų – tai problema tempiasi nuo priešistorinių outlooko laikų.
… Ir jau visai nebeklausiu apie tokius dalykus, kaip tvarkingą teksto “perlaužymą” (kažkoks nevykęs terminas, galbūt žodis “rewrap” netgi ne taip turėtų būt verčiamas?) vartotojui pageidaujant (Seamonkey composeryje – Alt + E, V), signature kuris būtų apačioje, o ne viršuje, ar apskritai kvailą madą siūlyti top-postinti. Taip, kai ką galima išspręsti macros pagalba (aš be abejo google moku naudotis ;-) – bet tikrai ne viską.
Man kilo idėja – o gal galima outlookui pakišti išorinį redaktorių? T.y. toks kaip ir savotiškas pipe – spaudžiam ‘Reply’, gaunam tekstą ManoSuperDuperEditoriujeKurisNeturiMinėtųBugų, ten vėlgi išsaugom tekstą į tą patį pipe – išsiuntimas.
Žinau kad galima naudoti MSWord tam reikalui. O kitokį redaktorių?
Su Laimio iš omnitel.microsoft pagalba ir šiek tiek googlinėjimų gavosi tokie dalykai – Perl variantas bei vbscript. Kaip ir geriau nei nieko, bet normaliai mozilla seamonkey composerio priverst taip ir nepavyko dėl daugybės problemų. Tiesą sakant, turint daug laiko – manau kad išspręsčiau tas bėdas, bet kad to laiko nelabai yra ;-)
Kiek galima klausytis senos muzikos?
Savaitgalį kažkaip buvau vienas namie. Netyčiukais (na, gal ne visai taip netyčiukais) susiradau vieną seną katalogą. Pasiklausiau. Taip ir prasisuko visą savaitgalį…
Primečiau taip “iš akies”, kad jau bus kokie 16 metų kaip klausaus “Roxette” ir vis dar nepabosta. Negana to, kad turiu video klipų kolekciją, visokius oficialius, neoficialius, pogrindinius ir šiaip belenkur ir belenkaip sudainuotus gabalus, tai dar atrandu laiko (ir svarbiausia – noro!) jų klausytis.
Žodžiu, laikas ėjo, o padorus muzikinis skonis taip ir neatsirado. Kur tai matyta – klausyt vienų ir tų pačių gabalų su mažytėm variacijom tiek metų, pamaišant atsitiktiniais “Essential mix” bumčikų intarpais…
Prie tų pačių “netyčiukų” užtikau ir katalogą su senom foto. Pagalvojau kad va, ruduo jau atėjo, labai tinkamas vaizdelis. Toks kažkoks jis man mielas ;-)
Šiemet reiks atnaujinti tą rudeninę kolekciją. Juolab kad ir objektyvas kitas yra, ir ruduo kažkoks iškart šlapias atėjo, tai turbūt tokių vakarų daug bus…
Išinstaliuok forumiuką!!!
Kažkada anksčiau buvo tokia akcija “O.A.B. vs ONE”. Na, bent jau kažkas panašaus. Praėjus nemažai laiko (ir antrai tokiai akcijai, kurioje aš nedalyvavau), nusprendžiau kad pagaliau laikas būtų papublishinti tai ką sukaupiau. Taigi, pirma galerija – solidaus (dauguma) amžiaus žmonės, kurie nepagailėjo penkių litų (atrodo tiek kainuoja) už tai kad išsitrinti jiems nepatikusį įvertinimą, ir sėdėti kažkiek aukščiau topų viršūnėje (turint omeny kad tope galima išbūt daugiausia vieną dieną atrodo, tai garbė neypatinga ;-)
Na, ir kita galerija turėtų būti įvairios smulkmenos, surinktos akcijos metu. Tai ir mieli bei malonūs atsiliepimai apie mane, ir palaimos šūksniai gavus vienetuką, ir gražūs palinkėjimai visa ko geriausio. Dauguma foto/screenshotų turi šiokį tokį aprašymą, taip kad – sėkmės žiūrinėjant ;-)
Ir dar yra youtube video mix:
P.S. buvo kilusi mintis parašyt postą ‘one kalba’, bet supratau kad jau praradau skillsą, ir taip paprastai nebepavyks.
P.P.S. bent jau pirmoji akcija baigėsi ~100 dalyvių užbaninimu one.lt (kai kurie iš dalyvių turėjo accountus ten kelis metus, ir/ar mokėjo pinigus už vienokias ar kitokias smulkmenas) nepaaiškinant nei už ką nei kaip.
tjaj sekmjaws beskjajtinejiookia! meeljooo :@~@~@@~~~~~~~*~**~~**~*
EDIT 2014.12.13: foto sutvarkytos (foto komentarų neliko); įkėliau video linką. Bus prisiminimui :E
Kešavimas naršyklėje
Turėjau gi tokį smagumą pažaist su vienu java appletu. Na, ne paslaptis – tai JHotDraw pagrindu padarytas AnyWikiDraw + mediawiki. Nusprendžiau papiešti šiek tiek, vietoje išsaugojimo gavau klaidą (normalu – konfigūracijos klaida, tiksliau, klaida pačiame pluginse). Paremontuojam tą problemą.
…Va čia ir prasidėjo. Naršyklėje (Seamonkey 1.1) matau vis tiek tą pačią klaidą mėginant išsaugoti piešinuką. Vienaip, kitaip pamėginu – vis tiek tas pats.
…Atjungiam proxy – vis tiek tas pats.
…Pravalom cookie iš tos pusės (kurie šiaip mažai įdomūs pačiam AnyWikiDraw, na, bet dėl visa ko), išvalom naršyklės cache, java cache – tas pats.
Išvalom cache dar kartą, uždarius visus puslapius. About:cache irgi tyli. Rankom išvalom naršyklės bei java cache katalogus, %TEMP% bei viską kas tik gali būt įtartina.Pluginsas atkakliai gražina 403 Forbidden.
Pradedu žaliuot, pereinu per webserverio logus (lighttpd + išorinis php-fcgi, su atskiru loginimu) – tuščia, švaru, tik matau kad pats webserveris gražina 403.
Strace ant webserverio proceso parodė, kad tas “403” headeris atkeliauja iš paties PHP. Vadinas, ten viduje yra kažkokia gudresnė logika.
Pasiimam 4 naršykles – Seamonkey, Avant Browser (IE-Trident varikliukas), Safari bei Opera. Visur uždedam vieną ir tą patį UserAgent headerį – kad visi apsimestų mano seamonkey. Visur išvalom cache. Pakartojam eksperimentą. Visos naršyklės sugeba teisingai išsaugoti paveiksliuką, išskyrus seamonkey (kuri beje kitoje vietoje su tuo pačiu anywikidraw sėkmingai išsaugo paveiksliuką be problemų, t.y. ne pačios naršyklės problema).
Kadangi laikas spaudė (kartais reikia ir darbus dirbt, ne tik įdomius bugus remontuot) tai teko palikt šį įdomų variantą neišspręstą. Headerių palyginimas nieko nedavė – nei viena naršyklė nesiunčia kažko įpatingo.
… O atrodo jau šitoj vietoj žinau daugiau mažiau viską, ir nieko nutikti įdomaus negali ;-)
Praėjus porai metų
…Tiksliau, daugiau nei porai metų nuo paskutinio posto, nėra ką slėpti ;-)
Pasikeitimų buvo daug. Buvo išmesti keli postai, kurie buvo skirti “tik sau”. Pakeistos kelios darbovietės. Padaryta daug gerų darbų. Pridaryta dar daugiau nesąmonių. Apie svarbiausius dalykus trumpai:
- Nerūkau kurį laiką. Nežinau ar ilgam, bet va – jau daugiau nei metai, ir vis dar laikausi. Ir šiaip, žiemai pradėt rūkyt – ne lygis.
- Anksčiau minėtas karutis sudalyvavo trijose avarijose (oficialūs duomenys), bei gavo nesuskaičiuojamą skaičių įbrėžimų “šiaipsau netyčia užkabinau” ;-) Vienoje avarijoje pasireiškiau aš (smulkmena, bet kišenei skaudėjo), kitose dvejose pasireiškė studentai (ne saulėtekio ;-). Bet – vis dar važiuoja!
- Akinių taip ir neįpratau nešioti kasdien. Iš dalies galbūt pasikeitęs darbo pobūdis padėjo (mažiau sėdžiu prie monitoriaus). Šiaip ar taip, matau turbūt taip pat kaip ir anksčiau, o akiniai naudojami tik labai retais atvejais.
- Išbandžiau save vadovo kailyje. Dabar labai sunku sugrįžti laipteliu žemiau ;-)
- Mokslų taip ir nebaigiau – pasistumdžiau laboratoriniuose bei tarpiniuose atsiskaitymuose, bet į egzaminus taip ir nenuėjau. Ūkis, bitės ir visa kita, žinote…;-)
- Per du metus (!) taip ir neužbaigiau susidėt to anksčiau minėto danties. Iš pradžių metus laiko tipo “užauginėjo” ten kažkas, paskui gręžė zulino ir darė kitokius baisius dalykus. Dar daugiau nei pusmetį “auginau” kažką ant viršaus. Pagaliau užmovė ten tokį protezą, bet dar neužbaigė. Rezultate – net ne vien brangu, bet ir reikalauja labai daug laiko. Pigiau yra nevalgyt dešrelių :F
…Ir vėl pamėginsiu čia ką nors rašyti. Svarbiausia – nepadaryt dar vieno kokio lavonėlio internete, kur parašoma kartą per metus. Na, čia jau kaip nors pasistengsiu.
Ir kad nebūtų labai sausas postas – pora foto, darytų beveik pora metų atgal…(prie progos bus įdėtos foto tema “kaip jie atrodo dabar”)
Vasara
Kiek laiko praėjo… Nieko taip ir nerašiau – vasara visgi. Totalios tinginystės ir “nieko neveikimo” metas. Kaip ir.
Iš vienos pusės – nepadariau nieko, kuo būtų galima pasigirti. Iš kitos pusės – oi kiek daug visko, kas tempėsi metų metus ir nebuvo judinta…
Va, po bišky :
- Pagaliau turiu akinius. Pripaišė man kokią tais kreivą akių ligą, išrašė akinius po apsilankymo pas okulistę ir žiūrėjimo į raudonus ir žalius apskritimus. Bėda kita – negaliu aš tų akinių nešiot ;-) Užsidėjus matau geriau, bet labai reikia įtempt akis, kad pamatyčiau tą “geriau”, plius sukasi galva ir nemoku vaikščiot. Geriau nei kad pirmą kartą užsidėjus – kai matėsi trys daiktai vietoj vieno, su raudonais ir žaliais kontūrais, bet blogiau nei kad tikėjausi – t.y. kad matysiu gerai ir nevargs akys. Šiaip ar taip, akiniai jau yra, guli mašinoj. Tam jie ir skirti – užsidėsiu kai reikės važiuoti prieblandoje.
- Turiu gi ir vairuotojo pažymėjimą! Tiek laiko užtrukau… Kažkada mokykloj visi laikės teises, aš užtempiau gumą… Dabar gan įdomiai gaunas ir su draudimu – galima plačiai rinktis – virš 25 metų, tik stažo nėr. Vienam kartui gerai nuskilo, žiūrėsim kaip su draudimais bus toliau.
- Nusipirkau kibirioką! Tokį kokio ir norėjau – Honda Prelude IV. Jau ir važinėt pramokau, ir kelis kilo-kilometrus prasukau. Ne Ferrari Testarossa, ale geriau nei parūdijęs golpukas. Typ tokia (foto daryta kai nusipirkau, dar net neplauta)
- …Ir įstojau studijuot. Rimtai. Po tiek metų pertraukos… Neakivaizdiniu ;-)
To be continued =)
Dešra su kauliukais, arba kur palikti dantis
Va, smagi situacija… Daugiau nei du mėnesius remontavo ten man dantį. Pasitaiko gi, kad ne visi dantys būna sveiki. Kartais. Kaip ir į pabaigą tas reikalas ėjo, uždėjo kažką dar laikino, ir pareiškė kad sekantis apsilankymas bus paskutinis – sudės ten viską ką reikia, ir galėsiu džiaugtis dar kurį laiką. Ir taip buvo iki vakar…
Ir sugalvojau aš kad alkanas visai į darbą nevažiuosiu. Pričiupau pakeliui džiovintų dešrelių, ar kaip te jos vadinas – pakeliai po keturias-penkias, dar ir kaina tokia nekukli, bet labai tinka pagriaužt neturint lėkšės ir būnant alkanu, taip pat ir prie alaus nesipriešina būt padėtos… Atsisėdau darbe, įsijungiau kompą, chrum vieną, chrum kitą, chrum trečią… Ketvirtoji buvo rimtesnė – tik kandau pirmą kąsnį… Ir padėjau į vietą. Dešrelėje buvo kaulas. Nelabai didelis, kaip tik kad tilptų į dešrelę. Ir kaip tik pataikė ant to danties.
Rezultatas paprastas – dantis į dvi dalis, šiandien išlupo. Kažkaip liūdna – galėjau dar lakstyt kurį laiką nesukdamas plaučių, o daba – dvi dienos terlionės – vakar be nuotaikos kad dantis sulūžo, šian – lakstyt pas dantistus, kas jį ištrauktų, plius apsinešęs nuo vaistų kaip reikalas. Ir tik skylė toj vietoj iki pat žandikaulio. Hm.
Viskas kaip ir būtų dzin, apsieisiu ateity ir be tų dešrelių, kaip ir ta firma kuri jas gamina apsieis be manęs, bet va liko įdomu – va, sako ten ir ten padavė į teismą su absurdiškais prašymais ir laimėjo. Na, suprantama, žmonių daug, idiotų irgi daug. O jei aš daba sugalvočiau tą firmą pradėt taip stumdyt? Mol galvokit ką darot, sudėtyje kaulai tai nepaminėti, neparašyta gi ant etiketės “negriaužti visa žandikaulių jėga!”. Įdomu, laimėčiau ar ne? ;-)
Kas be ko, į teismą realiai nieko net ir neplanuoju paduot. Bet kažkokia proga pasidomėt atsirado. Na, o realybė paprasta – daktarė sakė kad už poros metų jau turėtų būt kažkas sulipinta tos skylės vietoje…
AJAX ir paveiksliukai
Kažkur susipainiojau… Susigaudžiau kad mano skonis labai specifinis – nesurandu sau kito tinkančio telefono, automobilio ar dar ko nors, tai dabar supratau kad ir elementarios paveikslėlių galerijos, atitinkančios mano poreikius nerasiu…
Buvo čia tokia viena. Photoframe vadinas. Problemos nedidelės… Naudoja frame’us, pagrindinis developeris jau labai seniai užsikasęs su Moodle ir nieko nejudina ta kryptim. Per paskutinius dvejus metus – tik smulkūs bugfix patchai.
Tuo tarpu, pasižvalgius aplink tikrai negalima sakyt, kad trūksta galerijų pasirinkimo. Jų yra kalnai – pradedant megagriozdais kurie daro ką tik nori, išskyrus patogų nuotraukų parodymą, bet užtat naudojančiais visas įmanomas duomenų bazes, ir turinčių kalnus skinų (ėėėė!!! Ko žmonės ateina pasižiūrėti į puslapį – naujų skinų, padailintų EXIF info ir mikroskopinio dydžio preview thumbnailso, ar fotografijų?) , tesiant lyg-ir-būtų-gerai-pagal-svorį-bet-nepatogu-naudotis, ir baigiant minimaliom galerijom, kur viskas daroma kliento pusėj ;-)
Tarkim… Paimkim eilines galerijas iš google pirmųjų rezultatų. Ir palyginkim su tuom, ko reikia tarkim, tokiam vartotojui kaip aš :
- Jei kažkas man mestelėjo nuorodą į foto internete, tai aš ir noriu matyt tą foto internete. Ne kažkokį mega-giga-turbo aprašymą, su kalnu nieko nesakančių EXIF-info prie thumbnailso, bet būtent foto. Taigi, turėtų būt galimybė gauti nuorodą tiesiogiai į norimų gabaritų foto.
- Aišku, jei man foto patiko (arba nepatiko) – turėtų būt galimybė palikti komentarą. Ir, savaime suprantama, be jokių registracijų – vardas, prierašas.
- O jei man patiko… Aš noriu pasižiūrėt visą galeriją ta tema. Kaip tai turėtų būt realizuota? Geras klausimas ;-) Turi būt galimybė matyt visų foto mažas versijas (pas mane linija vis dar ne 10Gbps į visus tinklus), jei thumbnailsas sudomino – spaudžiam, matom kažkokių gabaritų, telpančių į ekraną versiją. Jei ji per maža – vėlgi, tada jau čiumpam originalą. Taigi, iš viso 3 foto variantai – mažytis thumbnailsas, vidutinių gabaritų foto, ir originalas.
- Be abejo, galimybė keliauti per visas foto – sekanti – ankstesnė.
O daba pasižiūrėkim ką turim… Visokie didžiuliai griozdai, kurie foto resizina jau kliento pusėje, arba generuoja thumbnailsus serverio pusėje, bet tik juos ir rodo. Paspaudus ant kažkurio thumbnailso, 99% kad mes gausim vidutinių gabaritų foto, laukelį komentarams, ir tik du mygtukus – sekanti ir ankstesnė…. Bendro vaizdo, kas yra galerijoje nebeliks, o jei norėsis pamatyt visas – ilga paieška per nuorodas, pakol kuris nors nuves į galerijos indeksą, kur vėl ilgai ir nuobodžiai kraus galerijos thumbnailsus… Na, ir kas be ko, labai šaunus puslapiavimas, kad neduokdie nesusidarytum įspūdžio visas iškart pamatęs, o dar turėtum ilgai ir nuobodžiai brouzint per aplink.
Pažiūrim ko reiktų iš ‘galerijos administratoriaus pusės’ – t.y. to, kuris deda ten foto :
- Atsikėliau iš po baliaus, nusiurbiam foto, gurkštelim kefyro, ir, kaip ir jau reiktų ir kitiems foto parodyti… Taigi, išmetam foto kurios nepraeina cenzūros, ir drebiam visą katalogą į serverį. Vartotojams tik paduodam nuorodą, ir einam toliau gurkšnot kefyro… Galerija turėtų pati pagal EXIF foto pasukti, sumažinti/padidinti, padaryti thumbnailsus ir pateikt norima forma vartotojui. Trumpai sakant – minimum konfigūravimo, maksimum rezultato.
- Turiu aš kažkokį katalogą savo rinktinių foto. Norisi jas pateikti gražiai – na ir kągi, tada iškart kitas reikalavimas – resizinimas tik bicubic kaip minimum, galima pakeist stilių kiekvienam galerijos elementui. Trumpai – reikalui esant, tas ‘viskam tinkantis defoltas’ turi būt labai lanksčiai konfigūruojamas…
- Viskas supaprastinta iki minimumo. Jokių duomenų bazių, jokių /lib katalogų su dešimtimis failų… Pasižiūrim į Photoframe – vienintelis failas, kuriame yra viskas.
Tiesą sakant, palaksčiau į vieną pusę, palaksčiau į kitą… Nusprendžiau kad nerasiu nieko tinkamo. Pagromuliavau savaitę idėją perrašyt photoframe šiuolaikiškai, bet, per gerą pusdienį sugebėjau su AJAX tik išgauti šiaip ne taip foto sukeitimą (click thumbnailsą – loadinam didesnį variantą), ir kaip ir nudrėbiau tą idėją. Vadinas, reikia imt kažkieno jau pradėtą darbą. Iš projektų arčiausiai idėjos pateko tik minishowcase – tik šviežiai pradėtas galerijos projektas, bet jau turintis kažką panašaus į tai ko reikia – kelių dydžių fotografijos, ajax-based atvaizdavimas, neperkrautas per daug. Parašiau autoriui, pasiteiravau dėl licenzijos ir kitų smulkmenų. Jei gausiu teigiamą atsakymą – lieka tik sėst ir lipdyt tai ko trūksta – komentarai, thumbnailsų vartymas, originalių foto pervertimas pagal EXIF data, na, ir kas be ko – kešavimas ;-)
Gal vieną gražią dieną pasaulį išvys kažkas, kas nenaudoja megabaitinio srauto atvaizduoti galerijos indeksui, kuo patogu naudotis, nereikia flash’inio pluginso, nėra apipintas skambiais šūkiais ‘web 2.0 compatible, only css and valid blablabla based!!!’ tuo tarpu prarandant funkcionalumą ir prisigaudant kalnus bugų (eee… Teko matyt daug tokių super-duper formų, meniu, lentelių ir visokio panašaus stufo, kuris yra gal ir ‘krūtas’ jei žiūrėt į tai KAIP tai padaryta, bet yra beviltiškai bugovas, jei žiūrėt iš vartotojo pusės), o bus tiesiog – paprastas ir funkcionalus. Toks, kaip dabar yra photoframe ;-)
Pirmas pasilakstymas paintball’o aikštelėje
Va… Kaip tik papuolė proga pažaisti paintball’ą, susitikti su senais pažįstamais, ir smagiai pasilakstyti aikštelėje…
Nebuvau visai jau toks Free Frag, bet ir paskutinis iš aikštelės neišeidavau. Vis kas nors užtaikydavo… O kaipgi…
Linksmas užsiėmimas jei kažkas nemėgino, tik reikia būtinai važiuot su pažįstamų gauja, kitaip neliks linksmumo… O surast 10+ pažįstamų, kurie gali vienu metu ir išleist kažkiek pinigų, ir turėt laisvo laiko, ir dar kuo nuvažiuot – kartais jau ir problematiška ;-)
Pailsėkim…
Svarbiausia turėt sirgalių kurie palaiko sunkiais momentais… Nors to rėkimo aikštelėje ir nesigirdi, bet…
Buvo kas be ko ir liūdnų atvejų… Pakėliau rankas ir šaunyką, kad mol jau nušovė, o tuo tarpu vienas veikėjas iš kelių metrų paleido seriją dažų į pažastį… Gavosi gana meniškai – trys mėlynės pažastyje. Nu ką padarysi ;-) Čia net neskaičiuojant to, kad pabuvau kamikadzė ir susirinkau šūvius iš metro atstumo (užtat rezultatas – du fragai vietoj vieno) – nu ir keliaujam namo su mėlynėm ant kojų, nugaros ir kitur…