Category Archives: Laisvalaikis

Žiema atėjo!

Kažkaip man čia gavosi vienu metu daugybę draftų užbaiginėt ;-)

Na ką. Atsirado šiek tiek sniego, išlindom pasivėžinti. Trumpam, pažiūrėti kas, kaip, kur ir ką veikia.
Užmiestyje kur keliai nevalyti visi vos rieda, tarsi į kelnes, ups, į bagažinę prikrovę. Reik pripažint – slidoka, man irgi kažkodėl netraukė visų lenkti ;-)
Tuo pačiu nulėkėm ir prie plačiai žinomos aikštelės pasižvalgyti (su tokia viltimi pasisukioti, tegu ir FWD). Ką gi – Nemenčinės plentas nevalytas, kelias link Valakupių tilto – nevalytas ir dar daug daug kas nevalyta. Užtat ten tiek aikštelė, tiek mažareikšmiai keliai – švaru gražu, reikia pasistengti ratus prasukti. Spėju kad viskas yra labai paprasta – aplink gyvenantys prakuto “kaip čia dabar yra, kad kiekvienos žiemos pradžioj sulekia visi RWD ir AWD į aikštelę smagintis ir ramybės nėra”, kai kas atitinkamai sureagavo – ir pirmoje vietoje pabarstė druska linksmybių šaltinį ;-)
Na, man kaip su FWD per daug ir nebuvo liūdna. Kitai žiemai reiks būtinai susivairuoti RWD transportą – bus daugiau fun, tada ir rūpinsiuos aikštelių būkle.
Ta proga – šiandienos foto, daryta visai netoli nuo tos aikštelės:

Šiek tiek šalta, šiek tiek be štatyvo, šiek tiek pusto, tai neypatingai gavosi – bet vis geriau nei nieko ;-)

Paauklėkim vielabraukius

Yra Vilniuj tokia Žygimantų gatvė (Goštauto gatvės pratęsimas, jei važiuoti toliau pro operos ir baleto teatrą). Tai va, ten ne per seniausiai su visomis tomis superduper gatvių modernizacijomis padarė viešojo transporto juostą.

Turėjom blogą situaciją – dienomis ten visą laiką priešinga nuo upės juosta užstatyta (nors ir nelabai galima – geltonas bordiūras, ženklai ir visa kita), bet vakarais galima buvo važiuot ir nesukt galvos (ir ramiai visus lenkt ta kraštine juosta). Gavom dar prastesnę – jei kas velkasi gatvės viduriu – tai teks riedėt jam iš paskos.
Kas dar smagiau – tai kad troleibusai (atrodo kad žodis “vielabraukis” vienok yra nebevartotinas ir nenusistovėjo – vlkk kaip ir tyli apie tai ;-) irgi dėjo ant savų juostų. Galima sakyti, dėjau brūkšnelius tais atvejais, kai tekdavo vilktis paskui troleibusą, bet vieną kartą trūko kantrybė. Viskas baigėsi tokiu laišku į dvejus e-mail, kuriuos nesunkiai galima rasti Vilniaus troleibusų puslapyje (nenoriu apkrauti jų dar didesniu spam kiekiu, taigi nevardinsiu tų e-mail adresų) (pora nereikšminių frazių išbraukta, esmės jos nekeičia):

Norėčiau pasiteirauti, o taip pat ir pasiskųsti šiek tiek keistu troleibusų vairuotojų elgesiu. Vilniuje, Žygimantų gatvėje yra specialiai tam reikalui padaryta viešojo transporto bei taksi juosta (atskirta ištisine linija bei pažymėta ‘A’ raide). Bet 12 kartų grįždamas vakarais namo (laiko tarpuose nuo 18 iki 21 valandų), taip pat kelis kartus eidamas šalia dienos metu pastebėjau tokį dalyką – tos juostos yra nenaudojamos. Troleibusai (įvairių numerių ir modelių) jas ignoruoja, net jei jos yra tuščios, ir važiuoja viena bendra likusia juosta. Tas nėra gerai, nes:

      Kiti vairuotojai, nenorėdami važiuoti paskui lėtai (~30km/h) riedantį troleibusą kerta ištisinę juostą, aplenkia troleibusą A juosta (kas yra KET pažeidimas)
      Susidaro nemažos automobilių eilės – visi mes esame už tai kad kamščiai ir automobilių eilės mažėtų

Klausimas – kodėl troleibusų vairuotojai elgiasi kaip toje pasakėčioje apie šunį ir šieną – nei patys naudojasi juosta, nei kitiems leidžia? Jei ta juosta yra nupiešta blogai – reikia atitinkamai reaguoti ir atitinkamos institucijos panaikins ženklinimą, bet tai anaiptol neleidžia pažeisti KET.

Yra kitas, dar nemalonesnis dalykas – tai vairuotojų elgesys ten. Šiandien (~19:30) teko važiuoti priešais vieną iš tokių autobusų. Dėl tam tikrų priežasčių teko važiuoti lėtai (~25km/h). Automobilių nei priešais mane, nei už manęs ar troleibuso nebuvo, taigi manau kad niekam netrukdžiau. Deja, užuot persirikiavęs į visuomeniniam transportui skirtą juostą ir mane aplenkęs, troleibusas (berods tai buvo 4 maršruto “Solaris”) įjungė ilgasias šviesas, tuo mane visai laikinai apakindamas (troleibuso žibintų aukštis yra maždaug mano automobilio veidrodėlių aukštyje).

Aš neabejoju, kad Jūs, kaip atsakingai žvelgiantys į savo įmonę, bei jos darbuotojų kultūrą imsitės priemonių, kad visa tai nepasikartotų. Tas yra akivaizdu jau vien iš funkcijų, aprašytų tinklapyje. Mane domina kas kita – kokių konkrečių priemonių bus imtasi, kad minėti incidentai nepasikartotų?
Ačiū už sugaištą laiką!
<...>

Slinko dienos… Sakykim, kažkada senais senais laikais buvau pamokintas, kad jei jau “daryt tvarkingai” – tai reiktų atsakyti per tris darbo dienas. Nieko. Galvojau – stūmė ragą. Vienok, nieko daug ir nesitikėjau ;-)
Praėjo savaitė (laiškas buvo išsiųstas Lapkričio 6 dieną), ir gavau atsakymą. Keistokai suformuluotu subject ir pamestais headeriais (spėju viduje laiškas buvo forwardinamas ne kartą, pakol papuolė iki žmogaus kas gali atsakyt, o ten jau formavo tekstą word’e – bereikalingą whitespace aš pašalinau ;-) – bet gavau!

Subject: atsakymas
From: Violeta Zubaviciene
Išnagrinėjus Jūsų nusiskundimą norėtume paaiškinti :
Vilniaus mieste pažymėtos viešojo transporto bei taksi juostos tikrai palengvina visuomeninio transporto pravažiavimą.
Jūsų paminėta Žigimantų gatvėje esanti juosta labai dažnai būna užstatyta lengvosiomis mašinomis ir troleibusų vairuotojai žinodami tokią situaciją ja ne visada gali pasinaudoti, nes persirikiuoti į bendro naudojimo juostą ne taip paprasta. Mūsų atitinkamos tarnybos palieka mašinoms pranešimus, kad neužimtų pravažiuojamosios kelio dalies. Apie šią susidariusią padėtį informuota ir viešosios policijos eismo priežiūros tarnyba Ir padėtis po truputį gerėja.
Su vairuotojais pravedami pokalbiai, vairuotojai perspėjami ir įpareigojami būti atidesniems ir gerbti kitus eismo dalynius.
Atsiprašome už patirtus nepatogumus.

Na, kiek ten atsakė į mano klausimą, kiek ne – bet svarbiausia – gavau atsakymą!
Per tą laiką (ir vėliau – galima sakyt kad publishinu tik dabar nes skaičiavau tvarkingai važiuojančius troleibusus) pamėginau stebėti kaip važiuoja troleibusai. Reikia pripažinti – laikai gerėja. Nežinau ar dėl mano laiško, ar dėl vairuotojų adaptacijos, bet iš ~7 sutiktų troleibusų 5 jau buvo “savoje vietoje”.

Jaučiuos kažkoks visuomeniškas %)

Kaip prirašyti daug ir nepasakyti nieko?

Neseniai gavau laišką iš savo buvusios darbovietės. Juokingas toks. Pasakyta viso labo vienas žodis (!), o laiškas su HTML’iniu crapu sveria netoli 140KB.

Na, šiais superduper technologijų laikais dauguma sakys “čia nieko, smulkmena”. Negaliu ginčytis, nors savo ryšiu ir nesidžiaugiu. Bet kas užkliuvo, tai tas legal crap’as pačiam laiške:

Šis laiškas išsiųstas naudojant AB FMĮ „Finasta” el. laiškų sistemą. Laiško
turinys yra skirtas tik tam fiziniam ar juridiniam asmeniui, kuriam šis
laiškas adresuotas bei kitiems asmenims, įgaliotiems jį gauti. Laiške gali
būti konfidencialios ar kitaip teisiškai saugomos informacijos. Perspėjame,
kad jeigu nesate numatytas šio laiško gavėjas, bet koks šio laiško turinio
atskleidimas, kopijavimas, platinimas ar naudojimas yra griežtai draudžiamas
ir gali būti laikomas įstatymų pažeidimu. Jeigu šį laišką gavote per klaidą,
maloniai prašome nedelsiant apie tai pranešti AB FMĮ „Finasta”, o laišką
ištrinti. AB FMĮ „Finasta” neprisiima atsakomybės už laiške pateiktą
informaciją, išreikštas nuomones ar padarytas išvadas, nesusijusias su
oficialia AB FMĮ „Finasta” veikla ar pozicija.

Kai ten dirbau, tai puikiai prisimenu kaip kovojau kad to nebūtų. O kaipgi, tada mes dar kažkiek galvojom apie e-mail kultūrą, buvo idėjų auklėti žmones, pamokinti juos tvarkingai rašyti laiškus, paaiškinti kad yra lietuviškos raidės žodyne ir panašiai… Idėjos apie tai kad toks ale teisinis spam’as galėtų būt prisegtas buvo, bet aš vos ne ultimatumais išsizyziau kad to nebūtų ;-)

Dabar gi, parašiau ir paklausiau – va, o kaip manot, apart to kad teoriškai bet kada galit paduot į teismą – ar laimėtumėt, jei persiųsčiau laišką draugui, kuris nėra numatytas gavėjas, o jis patalpintų laišką internete? Atsakymo negavau, bet kiti atsakymas tebeateina su tokiu crapu.

Man vienam tai atrodo kaip absurdas, kuris nereiškia nieko teisiškai (nuo kada apskritai laiškuose galima kažką nurodinėt, ypač kai recipientas ne vienas ir aš toli gražu nesu tos kompanijos darbuotojas)?

Manau kad ne.

Tuo tarpu šnektelėjau apie tai su savo ex-kolegomis. Sakė kad tai atsirado ne jų iniciatyva, o kažkokio audito. Mol atėjo auditas ir neradę kažkokios nesamonės signature jau nenorėjo dėti pympačkos ties “viskas ok”. Nesiginčijau ilgai, atsibodo ;-)

Be abejo, į teismą paduoti galima daug už ką. Už neplautas kojines, plautas kojines, nemandagų kreipimąsi, mandagų kreipimąsi…. Galima paduoti į teismą ir už mandagų užklausimą “kiek valandų” – klausimas tik ar laimėsi. Galima dar daug ką daryt apart padavimo į teismą. Bet kažkodėl pas nieką neteko matyt signature “–\n`cat /my_ebooks/constitution`” – nes kam tas teises vardinti, jei ir taip turi?

Kitas gi klausimas – kaip su tuo kovoti. Bet ką ten pakovosi – rankos svyra… Rašyti lietuviškai nemoka ir nesugeba, apie rišlų minčių dėstymą išvis pamiršti reikia, o dar kažkas ateis pradės pudrinti smegenis kad signature debiliška? =)

Ir už ką žmonės myli maGZimą…

Ilga istorija, bet – kiek nueinu į magzimą, tiek mintyse keikiuosi.
…Seniai seniai nekropolyje teko atstovėti daugiau nei pusvalandį laiko eilėje (apie dešimtą vakaro) – tada sau pažadėjau kad tikrai ten negrįšiu. Šiandien gi užsimanęs alaus nuklydau ten. Alaus negavau, bet kavos ir arbatos pasiėmėm. Eilės – didžiulės. Primečiau kad vėl pusvalandis priešaky (dvi kasos dirba visai nekropolio magzimai), padėjom prekes atgal ir išėjom.
…Kažkada man pardavė kibinus tokius ypatingus – treji tokie normalūs, vietoj ketvirto – koldūnas. Ir nuskaičiavo kaip už gerus ;-)
Bet vis tiek vienas iš smagiausių momentų – prieš savaitę Algirdo g.. Ateinu aš su krepšeliu, pamatau dideles eiles. Krepšy (suskaičiavau) 12 prekių. Tuo tarpu kasa “iki 7 prekių” visiškai laisva. Kitur eilės, o ten – laisva. Pardavėja ryškiai nuobodžiauja, pirštais barbena ir žiovauja. Na, galvoju, kam gaišt laiką – einam į trasą. Nuėjau gražiuoju:
– Sveiki, ar galit aptarnaut? Prekių nedaug, vis tiek klientų kurie patenka į kasos kategoriją dabar nėra, o kitur eilės.
– Ne, eikit į eilę, mums negalima!
– Na ok, tada padarysim taip – aš du kartus apsipirksiu pas jus po leidžiamą prekių kiekį!
– Ne negalima, eikit stokit eilėn!
– Taigi matot kad eilės didelės, o pas Jus žmonių vis tiek nėra. Be to, kur parašyta kad negalima pirkti du kartus po leidžiamą prekių kiekį?
– Ne neaptarnausiu! Eikit eilėn!
– Galit pasakyt kur jūsų vadovą (-ę) rasti? Norėčiau paklausti, kodėl taip elgiamasi su pirkėjais?
– Neaptarnausiu! Eikit eilėn!
… Na atstovėjau aš tą eilę, nedidelė bėda. Pakol stovėjau – niekas taip ir neapsipirko toje kasoje. Jau man susimokant atbėgo kažkokie berniokai su alum, tai juos aptarnavo. Apkrovimas nedidelis ;-)
Pas vadovą (-ę) taip ir nebuvau. Be to, ką jinai pasakys, jei ten išvien durdomas neeilinis – ir taip kiekvienoje magzimoje.

Vis dar kartais netyčiukais padarau klaidą ir dėl vienokių ar kitokių priežasčių užsuku į tą pornoshopą (XXX), bet tikrai stengiuosi kad tokių atvejų mažėtų. Kelsim pelną Tudiš-piip!

Kaip paprasta švęsti gimtadienį

Kažkada barako laikais gimtadienis būdavo šventė tiek visiems draugams bei pažįstamiems, tiek visam aukštui ir nemažas piniginės palengvinimas jubiliatui. Debesis gėrimų, kalnai maisto (o dar surask tokius kurie pagamins) ir šokiai bei išgertuvės iki pat ryto su garsia muzika per kelis aukštus – ir tai buvo normalu.
Kurlink aš nusiritau, kad per gimtadienį sugebu tik nuriedėt iki miško pasikept dešrelių (ir dveji draugai iš šono, kurie prisijungė daugiau dėl to, kad gimtadienis buvo sekmadienį), be jokių alkoholinių gėrimų, be linksmybių. Reikia paminėti ir 3 SMS kuriuos gavau nuo pažįstamų, bei vieną mamos skambutį. Vakaras baigiasi apsilankymu nekropolyje – prisireikė distancinio valdymo pulto, bei skardine alaus.
Na nebenoriu aš tų linksmybių, nebesugebėčiau turbūt ir striksėt iki paryčių, bet kai pagalvoju kad taip gali viskas susidėt… Nu jau ne ;-)
Viskas. Kitais metais gaunasi kaip tik jubiliejus – va tada ir dėsim garo! =)

Kiek galima klausytis senos muzikos?

Savaitgalį kažkaip buvau vienas namie. Netyčiukais (na, gal ne visai taip netyčiukais) susiradau vieną seną katalogą. Pasiklausiau. Taip ir prasisuko visą savaitgalį…
Primečiau taip “iš akies”, kad jau bus kokie 16 metų kaip klausaus “Roxette” ir vis dar nepabosta. Negana to, kad turiu video klipų kolekciją, visokius oficialius, neoficialius, pogrindinius ir šiaip belenkur ir belenkaip sudainuotus gabalus, tai dar atrandu laiko (ir svarbiausia – noro!) jų klausytis.
Žodžiu, laikas ėjo, o padorus muzikinis skonis taip ir neatsirado. Kur tai matyta – klausyt vienų ir tų pačių gabalų su mažytėm variacijom tiek metų, pamaišant atsitiktiniais “Essential mix” bumčikų intarpais…
Prie tų pačių “netyčiukų” užtikau ir katalogą su senom foto. Pagalvojau kad va, ruduo jau atėjo, labai tinkamas vaizdelis. Toks kažkoks jis man mielas ;-)

Šiemet reiks atnaujinti tą rudeninę kolekciją. Juolab kad ir objektyvas kitas yra, ir ruduo kažkoks iškart šlapias atėjo, tai turbūt tokių vakarų daug bus…

Išinstaliuok forumiuką!!!

Kažkada anksčiau buvo tokia akcija “O.A.B. vs ONE”. Na, bent jau kažkas panašaus. Praėjus nemažai laiko (ir antrai tokiai akcijai, kurioje aš nedalyvavau), nusprendžiau kad pagaliau laikas būtų papublishinti tai ką sukaupiau. Taigi, pirma galerija – solidaus (dauguma) amžiaus žmonės, kurie nepagailėjo penkių litų (atrodo tiek kainuoja) už tai kad išsitrinti jiems nepatikusį įvertinimą, ir sėdėti kažkiek aukščiau topų viršūnėje (turint omeny kad tope galima išbūt daugiausia vieną dieną atrodo, tai garbė neypatinga ;-)


Na, ir kita galerija turėtų būti įvairios smulkmenos, surinktos akcijos metu. Tai ir mieli bei malonūs atsiliepimai apie mane, ir palaimos šūksniai gavus vienetuką, ir gražūs palinkėjimai visa ko geriausio. Dauguma foto/screenshotų turi šiokį tokį aprašymą, taip kad – sėkmės žiūrinėjant ;-)

Ir dar yra youtube video mix:


P.S. buvo kilusi mintis parašyt postą ‘one kalba’, bet supratau kad jau praradau skillsą, ir taip paprastai nebepavyks.
P.P.S. bent jau pirmoji akcija baigėsi ~100 dalyvių užbaninimu one.lt (kai kurie iš dalyvių turėjo accountus ten kelis metus, ir/ar mokėjo pinigus už vienokias ar kitokias smulkmenas) nepaaiškinant nei už ką nei kaip.

tjaj sekmjaws beskjajtinejiookia! meeljooo :@~@~@@~~~~~~~*~**~~**~*

EDIT 2014.12.13: foto sutvarkytos (foto komentarų neliko); įkėliau video linką. Bus prisiminimui :E

Praėjus porai metų

…Tiksliau, daugiau nei porai metų nuo paskutinio posto, nėra ką slėpti ;-)
Pasikeitimų buvo daug. Buvo išmesti keli postai, kurie buvo skirti “tik sau”. Pakeistos kelios darbovietės. Padaryta daug gerų darbų. Pridaryta dar daugiau nesąmonių. Apie svarbiausius dalykus trumpai:

  • Nerūkau kurį laiką. Nežinau ar ilgam, bet va – jau daugiau nei metai, ir vis dar laikausi. Ir šiaip, žiemai pradėt rūkyt – ne lygis.
  • Anksčiau minėtas karutis sudalyvavo trijose avarijose (oficialūs duomenys), bei gavo nesuskaičiuojamą skaičių įbrėžimų “šiaipsau netyčia užkabinau” ;-) Vienoje avarijoje pasireiškiau aš (smulkmena, bet kišenei skaudėjo), kitose dvejose pasireiškė studentai (ne saulėtekio ;-). Bet – vis dar važiuoja!
  • Akinių taip ir neįpratau nešioti kasdien. Iš dalies galbūt pasikeitęs darbo pobūdis padėjo (mažiau sėdžiu prie monitoriaus). Šiaip ar taip, matau turbūt taip pat kaip ir anksčiau, o akiniai naudojami tik labai retais atvejais.
  • Išbandžiau save vadovo kailyje. Dabar labai sunku sugrįžti laipteliu žemiau ;-)
  • Mokslų taip ir nebaigiau – pasistumdžiau laboratoriniuose bei tarpiniuose atsiskaitymuose, bet į egzaminus taip ir nenuėjau. Ūkis, bitės ir visa kita, žinote…;-)
  • Per du metus (!) taip ir neužbaigiau susidėt to anksčiau minėto danties. Iš pradžių metus laiko tipo “užauginėjo” ten kažkas, paskui gręžė zulino ir darė kitokius baisius dalykus. Dar daugiau nei pusmetį “auginau” kažką ant viršaus. Pagaliau užmovė ten tokį protezą, bet dar neužbaigė. Rezultate – net ne vien brangu, bet ir reikalauja labai daug laiko. Pigiau yra nevalgyt dešrelių :F

…Ir vėl pamėginsiu čia ką nors rašyti. Svarbiausia – nepadaryt dar vieno kokio lavonėlio internete, kur parašoma kartą per metus. Na, čia jau kaip nors pasistengsiu.
Ir kad nebūtų labai sausas postas – pora foto, darytų beveik pora metų atgal…(prie progos bus įdėtos foto tema “kaip jie atrodo dabar”)

Pirmas pasilakstymas paintball’o aikštelėje

Va… Kaip tik papuolė proga pažaisti paintball’ą, susitikti su senais pažįstamais, ir smagiai pasilakstyti aikštelėje…

Nebuvau visai jau toks Free Frag, bet ir paskutinis iš aikštelės neišeidavau. Vis kas nors užtaikydavo… O kaipgi…

Linksmas užsiėmimas jei kažkas nemėgino, tik reikia būtinai važiuot su pažįstamų gauja, kitaip neliks linksmumo… O surast 10+ pažįstamų, kurie gali vienu metu ir išleist kažkiek pinigų, ir turėt laisvo laiko, ir dar kuo nuvažiuot – kartais jau ir problematiška ;-)

Pailsėkim…

Pertraukėlė...

Svarbiausia turėt sirgalių kurie palaiko sunkiais momentais… Nors to rėkimo aikštelėje ir nesigirdi, bet…

Wolf

Buvo kas be ko ir liūdnų atvejų… Pakėliau rankas ir šaunyką, kad mol jau nušovė, o tuo tarpu vienas veikėjas iš kelių metrų paleido seriją dažų į pažastį… Gavosi gana meniškai – trys mėlynės pažastyje. Nu ką padarysi ;-) Čia net neskaičiuojant to, kad pabuvau kamikadzė ir susirinkau šūvius iš metro atstumo (užtat rezultatas – du fragai vietoj vieno) – nu ir keliaujam namo su mėlynėm ant kojų, nugaros ir kitur…