Savaitgalį kažkaip buvau vienas namie. Netyčiukais (na, gal ne visai taip netyčiukais) susiradau vieną seną katalogą. Pasiklausiau. Taip ir prasisuko visą savaitgalį…
Primečiau taip “iš akies”, kad jau bus kokie 16 metų kaip klausaus “Roxette” ir vis dar nepabosta. Negana to, kad turiu video klipų kolekciją, visokius oficialius, neoficialius, pogrindinius ir šiaip belenkur ir belenkaip sudainuotus gabalus, tai dar atrandu laiko (ir svarbiausia – noro!) jų klausytis.
Žodžiu, laikas ėjo, o padorus muzikinis skonis taip ir neatsirado. Kur tai matyta – klausyt vienų ir tų pačių gabalų su mažytėm variacijom tiek metų, pamaišant atsitiktiniais “Essential mix” bumčikų intarpais…
Prie tų pačių “netyčiukų” užtikau ir katalogą su senom foto. Pagalvojau kad va, ruduo jau atėjo, labai tinkamas vaizdelis. Toks kažkoks jis man mielas ;-)
Šiemet reiks atnaujinti tą rudeninę kolekciją. Juolab kad ir objektyvas kitas yra, ir ruduo kažkoks iškart šlapias atėjo, tai turbūt tokių vakarų daug bus…
Kiek galima klausytis senos muzikos?
Leave a reply