Na, visko būna, visko pasitaiko. Ir tikrai ne pirmas ir ne dešimtas kartas kai tenka praleisti naktį kuriam nors darbe. Tik tiek, kad šiame – pirmą.
Velniažin, šiaip tai galvoju kad jau man truputį “nusėdo batareikos”. Ne tai kad šiuo vienu konkrečiu atveju, o apskritai – nebesugebu ilgai sėdėt, dirbt, galvot. Naktis, paryčiai – ir viskas, jau apsnūdęs…. Prisiminus kad prieš kelis metus tai būdavo vienas juokas belieka daryt išvadas – arba senstu, arba reikia vėl pradėt rūkyt ;-)
Na, ir ta proga pamėginau dar pafotkinti su telefonu. Reikia pripažinti kad kokybė vistik yra apgailėtina. Taigi tas darbinis prietaisas (n6300) kurį turiu lieka neaiškaus statuso – nei tais telefonas (išsikrauna labai greit, nepatogūs mygtukai, nepatogus valdymas), nei tai fotoaparatas (kokybė nekokia). Tiek to, ilgai nesvarstant – kaip atrodo rytinis stalas: