Kažkada barako laikais gimtadienis būdavo šventė tiek visiems draugams bei pažįstamiems, tiek visam aukštui ir nemažas piniginės palengvinimas jubiliatui. Debesis gėrimų, kalnai maisto (o dar surask tokius kurie pagamins) ir šokiai bei išgertuvės iki pat ryto su garsia muzika per kelis aukštus – ir tai buvo normalu.
Kurlink aš nusiritau, kad per gimtadienį sugebu tik nuriedėt iki miško pasikept dešrelių (ir dveji draugai iš šono, kurie prisijungė daugiau dėl to, kad gimtadienis buvo sekmadienį), be jokių alkoholinių gėrimų, be linksmybių. Reikia paminėti ir 3 SMS kuriuos gavau nuo pažįstamų, bei vieną mamos skambutį. Vakaras baigiasi apsilankymu nekropolyje – prisireikė distancinio valdymo pulto, bei skardine alaus.
Na nebenoriu aš tų linksmybių, nebesugebėčiau turbūt ir striksėt iki paryčių, bet kai pagalvoju kad taip gali viskas susidėt… Nu jau ne ;-)
Viskas. Kitais metais gaunasi kaip tik jubiliejus – va tada ir dėsim garo! =)