Va, smagi situacija… Daugiau nei du mėnesius remontavo ten man dantį. Pasitaiko gi, kad ne visi dantys būna sveiki. Kartais. Kaip ir į pabaigą tas reikalas ėjo, uždėjo kažką dar laikino, ir pareiškė kad sekantis apsilankymas bus paskutinis – sudės ten viską ką reikia, ir galėsiu džiaugtis dar kurį laiką. Ir taip buvo iki vakar…

Ir sugalvojau aš kad alkanas visai į darbą nevažiuosiu. Pričiupau pakeliui džiovintų dešrelių, ar kaip te jos vadinas – pakeliai po keturias-penkias, dar ir kaina tokia nekukli, bet labai tinka pagriaužt neturint lėkšės ir būnant alkanu, taip pat ir prie alaus nesipriešina būt padėtos… Atsisėdau darbe, įsijungiau kompą, chrum vieną, chrum kitą, chrum trečią… Ketvirtoji buvo rimtesnė – tik kandau pirmą kąsnį… Ir padėjau į vietą. Dešrelėje buvo kaulas. Nelabai didelis, kaip tik kad tilptų į dešrelę. Ir kaip tik pataikė ant to danties.

Rezultatas paprastas – dantis į dvi dalis, šiandien išlupo. Kažkaip liūdna – galėjau dar lakstyt kurį laiką nesukdamas plaučių, o daba – dvi dienos terlionės – vakar be nuotaikos kad dantis sulūžo, šian – lakstyt pas dantistus, kas jį ištrauktų, plius apsinešęs nuo vaistų kaip reikalas. Ir tik skylė toj vietoj iki pat žandikaulio. Hm.

Viskas kaip ir būtų dzin, apsieisiu ateity ir be tų dešrelių, kaip ir ta firma kuri jas gamina apsieis be manęs, bet va liko įdomu – va, sako ten ir ten padavė į teismą su absurdiškais prašymais ir laimėjo. Na, suprantama, žmonių daug, idiotų irgi daug. O jei aš daba sugalvočiau tą firmą pradėt taip stumdyt? Mol galvokit ką darot, sudėtyje kaulai tai nepaminėti, neparašyta gi ant etiketės “negriaužti visa žandikaulių jėga!”. Įdomu, laimėčiau ar ne? ;-)

Kas be ko, į teismą realiai nieko net ir neplanuoju paduot. Bet kažkokia proga pasidomėt atsirado. Na, o realybė paprasta – daktarė sakė kad už poros metų jau turėtų būt kažkas sulipinta tos skylės vietoje…