Kiek laiko praėjo… Nieko taip ir nerašiau – vasara visgi. Totalios tinginystės ir “nieko neveikimo” metas. Kaip ir.
Iš vienos pusės – nepadariau nieko, kuo būtų galima pasigirti. Iš kitos pusės – oi kiek daug visko, kas tempėsi metų metus ir nebuvo judinta…
Va, po bišky :
- Pagaliau turiu akinius. Pripaišė man kokią tais kreivą akių ligą, išrašė akinius po apsilankymo pas okulistę ir žiūrėjimo į raudonus ir žalius apskritimus. Bėda kita – negaliu aš tų akinių nešiot ;-) Užsidėjus matau geriau, bet labai reikia įtempt akis, kad pamatyčiau tą “geriau”, plius sukasi galva ir nemoku vaikščiot. Geriau nei kad pirmą kartą užsidėjus – kai matėsi trys daiktai vietoj vieno, su raudonais ir žaliais kontūrais, bet blogiau nei kad tikėjausi – t.y. kad matysiu gerai ir nevargs akys. Šiaip ar taip, akiniai jau yra, guli mašinoj. Tam jie ir skirti – užsidėsiu kai reikės važiuoti prieblandoje.
- Turiu gi ir vairuotojo pažymėjimą! Tiek laiko užtrukau… Kažkada mokykloj visi laikės teises, aš užtempiau gumą… Dabar gan įdomiai gaunas ir su draudimu – galima plačiai rinktis – virš 25 metų, tik stažo nėr. Vienam kartui gerai nuskilo, žiūrėsim kaip su draudimais bus toliau.
- Nusipirkau kibirioką! Tokį kokio ir norėjau – Honda Prelude IV. Jau ir važinėt pramokau, ir kelis kilo-kilometrus prasukau. Ne Ferrari Testarossa, ale geriau nei parūdijęs golpukas. Typ tokia (foto daryta kai nusipirkau, dar net neplauta)
- …Ir įstojau studijuot. Rimtai. Po tiek metų pertraukos… Neakivaizdiniu ;-)
To be continued =)